vejonė

vejonė: vejõnė sf. (2) KŽ; I, D.Pošk, N, PrD151, LsB390 1. vejojimas, vaikymas: Vejonė nuog žodžio vyti (suginti) IM1862,30. Kokia tę vejõnė, kad anie veja kits kitą J. Tai tik vejõnė su palaidom karvėm Trgn. 2. jojimas, persekiojimas: Vejonę darau, vaikausi, vaikau SD387.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

vaikyti — vaikyti, vaĩko, vaĩkė tr. [K], RŽ, FrnW 1. R, MŽ, N, [K], L, Š, LL209, Rtr, K.Būg, DŽ, KŽ, Šln, Btg versti lakstyti; varinėti, gainioti, vejoti: Vedžiot, vaikyt reikia, jeigu arklys punta Č. Vaikydavom, kai išpūsdavo karvę: reikia neduot karvei … Dictionary of the Lithuanian Language
vajonė — vajõnė sf. (2) NdŽ, DŽ1 1. N, [K], NdŽ, KŽ žr. vejonė 2: Po karžygiškų vajonių prš. Vajone, vaikytinai SD387. 2. Sut, N, [K], KŽ toks vaikų žaidimas, gaudymasis, gaudynės: Vajonė, vajojamasis žaislas SD63 … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias